Atėjęs į Jeruzalę Jėzus, gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta: Nebijok, Siono kalno dukterie: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!

Viešpats sako: Aš žinau tavo priespaudą ir tavo neturtą – o vis dėlto tu turtingas! Nebijok būsimųjų kentėjimų. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką.

Getsemanės sode Jėzus meldėsi: Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu...

Geras yra Viešpats, tvirtovė nelaimės dieną. Jis apsaugo tuos, kas juo pasitiki, net nelaimei ištikus.

Paulius rašė: Aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje.

Ant kryžiaus, Jėzus garsiai sušuko: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!

Kristus nusileido į žemesniąsias sritis žemėje. Prisikėlęs, jis iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa pripildytų.

Įėjęs į tuščią kapą, Jėzaus mokinys pamatė ir įtikėjo.