Giedojimas yra vienas svarbiausių maldos elementų. Vėl ir vėl kartojamos trumpos giesmės suteikia maldai meditacinių bruožų. Trumpos, sudarytos tik iš kelių žodžių ir greitai suvokiamos, jos išreiškia pagrindinę tikėjimo tikrovę, kuri palaipsniui įsiskverbia į visą žmogaus esybę, nes žodžiai kartojami daug kartų. Taip meditacinis giedojimas padeda išgirsti, ką mums kalba Dievas – tampa Dievo klausymo būdu. Jis kiekvienam leidžia dalyvauti bendrose pamaldose ir kartu atidžiai laukti Dievo, per daug nepaisant laiko.
Norint atverti tikėjimo į Dievą vartus, niekas negali pakeisti giesmėje susiliejusių žmonių balsų grožio. Šis grožis leidžia mums žvilgtelėti į „dangaus palaimą žemėje“, kaip sako Rytų krikščionys. Ir mūsų siela pražysta.
Šios giesmės taip pat sustiprina asmeninę maldą. Per jas po truputėlį mūsų siela suranda vidinę vienybę su Dievu. Jos gali tęstis mūsų širdžių tyloje, kai mes dirbame, kalbamės su kitais ar ilsimės. Tokiu būdu malda ir kasdieninis gyvenimas susijungia. Giesmės leidžia mums melstis mūsų širdžių tyloje net tuomet, kai mes nieko apie tai nežinome.
Giesmės iš Taizé išverstos į įvairias kalbas, jos yra labai paprastos, tačiau prieš jas giedant pamaldų metu, būtina pasiruošti. Šis pasiruošimas turi vykti prieš pat pamaldas, kad pradėjus maldą atmosfera būtų meditacinė.
Būtų geriau, jeigu pamaldų metu niekas nediriguotų; tuomet visi gali būti pasisukę veidu į švč. Sakramentą, kryžių, ikonas ar altorių. (Tačiau gali būti, kad dalyvaujančių pamaldose labai daug, tada neapsieisime be dirigento, kuris padeda muzikantų grupei ar giesmininkams. Diriguoti reikia kaip galima diskretiškiau, būtina visada atsiminti, kad pamaldos – tai ne spektaklis kitiems.) Asmuo, pradedantis giesmes, paprastai yra priekyje, kartu su tais, kas skaitys psalmę, skaitinį ir maldavimus, veidu pasisukęs ne į kitus, bet, kaip ir visi, į švč. Sakramentą, altorių ar ikonas. Jei giesmė pradedama spontaniškai, paprastai tonas būna per žemas. Tokiu atveju kamertonas, dūdelė ar koks nors kitas muzikos instrumentas gali padėti duoti toną ar akompanuoti melodiją. Stenkitės, kad tempas per daug nesulėtėtų, kaip dažnai atsitinka, kai giedama ilgai be pertraukos. Kai yra daug dalyvių, pradedant ir užbaigiant giesmę (jos gali būti užbaigiamos baigiamąja nata, giedant „Amen“), reiktų naudoti mikrofoną, jį geriau laikyti rankoje. Tas, kuris, pradeda giesmes, gali padėti kitiems giedodamas į mikrofoną, atidžiai sekdamas, kad nenustelbtų kitų balsų. Jei susirinko daug dalyvių, reikės geros garso sistemos; jei ją naudosite, būtinai patikrinkite ją prieš pamaldas kartu su tais, kurie naudos mikrofonus.
Giesmės įvairiomis kalbomis tinka dideliams tarptautiniams susitikimams. Per pamaldas vietos parapijose, kai dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės, daugumą giesmių reikėtų giedoti arba ta kalba, kurią dalyviai supranta, arba lotyniškai. Jei įmanoma, kiekvienam žmogui duokite giesmių lapelį ar bukletą. Ten gali būti vieną ar dvi gerai žinomos vietinės tradicinės giesmes ar bažnytiniai himnai.
Būtų gerai, jei naudotumėte muzikos instrumentus: gitarą ar klavišinius, jie padeda išlaikyti harmoninę giesmių struktūrą, taip pat reikiamą toną ir tempą. Gitara reikia groti klasikiniu, ne liaudies stiliumi! Grojant instrumentais gali prireikti mikrofono, kad jie būtų girdimi.
Įvairūs Taizé muzikos leidiniai turi solo partijų žodžius ir instrumentų partijas. Be šių pagrindinių akompanimento priemonių, yra ir kitų muzikinių instrumentų partijų.