Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė. Užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“

Stovėsiu savo sargybos vietoje, lauksiu, kad išgirsčiau, ką Viešpats man sakys. Tuomet Viešpats man atsakė ir tarė: „Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu“.

Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.

Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu.

Jėzus sakė samarietei: Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: „Duok man gerti“, rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!

Apaštalas Paulius sakė: Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų. Dėl jo man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui.

Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes aš Dievas, ir kito nėra!

Viešpats sako: Aš mačiau savo tautos kančią, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia, nužengiau juos išgelbėti.