Didžiosios Savaitės 3
Giesmė
Psalmė
Myliu viešpatį, nes jis girdi
ir klausosi mano maldavimų.
Jis girdi mane,
tad šauksiuosi jo, kol tik būsiu gyvas.
Mirties kilpos apraizgė mane,
Šeolo kančios apėmė,
buvau pilnas sielvarto ir nerimo.
Tada šaukiausi viešpaties vardu.
viešpats maloningas ir teisus,
mūsų Dievas gailestingas.
viešpats gina bejėgius;
kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo.
Nusiramink, mano širdie,
nes Dievas buvo man geras.
Jis išgelbėjo mane nuo mirties,
nušluostė man ašaras,
neleido mano kojoms paslysti.
Todėl einu savo keliu viešpaties Artume
gyvųjų šalyje.
Iš 116 Psalmės
Skaitinys
Aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas; galų gale jis pakils kaip liudytojas žemėje. Net kai liga jau bus suėdusi mano odą, savo kūnu matysiu Dievą. Matysiu jį savo, o ne kieno kito akimis! To trokšta širdis mano krūtinėje!
Jobo 19, 25-27
arba
Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą. Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo, tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“. Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs“. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.
Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau. O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.
Luko 23, 33-46
Giesmė
Tyla
Maldavimai
O Kristau, tavo gyvenimas nebuvo triumfas, tu nešei kryžių; padėk mums eiti tuo keliu, kuriuo ėjai tu.
O Kristau, kančioje išmokęs ištikimybės, tu tapai amžinojo išganymo šaltiniu visai žmonijai.
O Kristau, tu neatsilyginai piktu už pikta; suteik mums jėgų atleisti iki galo.
O Kristau, tu matai mūsų kančią ir naštas; padėk mums eiti tuo keliu, kuriuo ėjai tu.
O Kristau, tu matai tremtinių ir apleistųjų skausmą, padėk jiems pakelti savo kančią.
O Kristau, kai melas ir rūpesčiai mėgina atskirti mus nuo tavęs, tavo Šventoji Dvasia visuomet pasilieka su mumis.
O Kristau, tu esi laimė tų, kurie tave seka: leisk mums gyventi tavo pasitikėjimu.
O Kristau, mūsų gyvenimas su tavimi yra paslėptas Dieve; tai yra džiaugsmas, liečiantis mūsų sielos gelmes.
Tėve mūsų
Malda
Visų žmonių Dieve, kaip galime būti Evangelijos liudytojai pasaulyje, kuriame mus trikdo nesuvokiama nekaltųjų kančia? Leisk, kad per mūsų gyvenimus Kristaus užuojautos atspindys taptų apčiuopiamas.
arba
Sustiprink mus, amžinasis Dieve, ir mes tyloje ir ramybėje lauksime kol užtekės Prisikėlimo šviesa.
arba
Jėzau Kristau, tu atėjai į žemę ne teisti pasaulio, bet kad per tave, Prisikėlęs Viešpatie, visi žmonės būtų išgelbėti ir sutaikinti. Ir kai atleidžianti meilė dega Evangelijos liepsna, net išmėginimų išvarginta širdis gali vėl atgyti.
Giesmės